Lietuvos dailės terapijos asociacijos atsiradimo istorija
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, keičiantis valstybiniam požiūriui į specialiųjų poreikių žmones, reabilitacinėse, klinikinėse, specialaus ugdymo įstaigose buvo įkurtos meno studijos. Tai suaktyvino dailės terapijos taikymą, atsirado naujų jos taikymo sričių, į šį darbą įsitraukė dailininkai profesionalai: A. Brazauskaitė, A.Dapkutė, A. Kaminskienė, A. Masiukaitė, L. Serapinas, R. Užpelkytė, A. Urbanovičienė ir kt. Vėliau į šią veiklą įsitraukė ir kitų specialybių atstovai: pedagogai, menotyrininkai, specialieji pedagogai, socialiniai darbuotojai, psichologai ir kt.
1997 m. Lietuvos dailės terapijos taikymo asociacija LDTTA buvo įkurta siekiant apjungti visų pirma su neįgaliaisiais dirbusius menininkus, tačiau kartu ir atsiliepiant į vis augančią dailės terapijos taikymo žinių paklausą. LDTTA sukūrimo pradžią prisimena steigiamojo komiteto iniciatorės dailės terapijos profesijos pradininkės dr.Audronė Brazauskaitė ir Aldona Dapkutė.
Audronė: „1995 m. pradėjau dirbti su neįgaliais vaikais Vilniaus vaikų ugdymo centre „Viltis“ dailės mokytoja. Mano pagrindinis motyvas buvo – kūrybinę dailės patirtį priartinti tiems, kas jos negali pasiimti – neįgaliems vaikams. Sužinojusi, kad prof. Albertas Piličiauskas renka menininkus, dirbančius šioje srityje, nes atkūrus nepriklausomą Lietuvą, ši veikla buvo visiškai nauja, įstojau į Vilniaus pedagoginiame universitete (dabar LEU) Meninio ugdymo katedroje įsteigtą neįgaliųjų meninio ugdymo doktorantūrą. Prof. A.Piličiausko iniciatyva buvo pradėtos organizuoti pirmosios meninio neįgaliųjų ugdymo konferencijos Lietuvoje, kuriose pradėjo skleistis ir buvo pristatomos menų terapijos idėjos. Vienos tokios konferencijos metu profesorius mums, naujiesiems doktorantams, pasiūlė steigti menų terapijų (dailės ir muzikos) asociacijas. Tai mums buvo labai netikėta ir didelė atsakomybė, nežinojome nuo ko pradėti, ką daryti… Jis mus padrąsino, atsiuntė įstatų pavyzdžius ir kt.Tuo metu daugeliu klausimų konsultuodavausi su psichoterapeute dr. Rasa Bieliauskaite. Jos paklausiau ir gavau patarimą dėl naujos asociacijos pavadinimo formuluotės – tol, kol neatsiras dailės terapijos profesija ir specialistų rengimo bazė, naudoti pavadinime žodį „taikymo“ t.y.- Lietuvos dailės terapijos taikymo asociacija – po to pakeisime, taip ir buvo… R.Bieliauskaitė tuomet nurodė man susirasti menotyrininkę Aldoną Dapkutę, kuri labai gilinasi dailės terapijos srity. Su Aldona susitikome kavinėje Užupy. Papasakojau jai situaciją, paprašiau tapti asociacijos pirmininke ir ji sutiko. 1997 m. sausį buvo pateikti visi reikalingi dokumentai LR teisingumo ministerijai ir įsteigta Lietuvos dailės terapijos taikymo asociacija.“ – pasakoja Audra Brazauskaitė.
Aldona: „Tik įsteigus asociaciją, buvau atsakinga už asociacijos vidinius reikalus ir atstovavimą įvairiose institucijose. Man buvo svarbus narių tarpusavio bendravimas, informacijos sklaida, nes nebuvo interneto, straipsnių, knygų. Su A. Brazauskaite parašėm projektą ir gavom finansavimą T.Dalley knygai „Dailė kaip terapija“. Buvom surengę savo klientų darbų parodą. Svarbiausia, kad dalinomės patirtimi tarpusavy – rengėm seminarus, kuriuose tarpusavyje dalinomės patirtimi. Kartu su Audra Brazauskaite, organizavom psichologinio pasirengimo programą, kuri mums, kaip baigusioms dailę, buvo labai svarbi.” – pasakoja Aldona Dapkutė.
Profesijos auginimo kelias
LDTTA nariais tapo skirtingų profesijų praktikai – dailės pedagogai, psichologai, psichiatrai, socialiniai darbuotojai, specialieji pedagogai, kurie, taikydami savo darbe dailės terapijos metodus, plėtė šią patirtį dailės pedagogikos, psichologijos, psichiatrijos, socialinio darbo, pedagogikos ir specialaus ugdymo srityse. Atitinkamai šiose srityse ir plėtojosi dailės terapija mūsų šalyje. A.Brazauskaitės dėka asociacija rado užsienio partnerius, užmezgė ryšius su universitetais, kurie ruošia dailės terapeutus Didžiojoje Britanijoje, JAV. Pirmieji ir daugiausiai prisidėję siekiant dailės terapeuto profesijos susiformavimo Lietuvoje buvo dėstytojai dr. Janek Dubowski, dr. Jonathan Inserrow iš Roehampton universiteto (Londonas) ir Philippa Brown iš Hartfordšyro universiteto (Londonas). Siekiant dailės terapijos akademinio lygmens Lietuvoje, LDTTA bendradarbiavo su Vilniaus Universitetu, Lietuvos edukologijos Universitetu (buvusiu Vilniaus pedagoginiu universitetu).
LDTTA veiklos pradžioje dailės terapijos srities knygų lietuvių kalba visai nebuvo. Todėl 2004 LDTTA iniciatyva buvo susisiekta su Routledge leidykla dėl galimybės versti į lietuvių kalbą ir išleisti knygą „Art as Therapy. An introduction to use of art as a therapeutic technique. edited by Tessa Dalley“ . Buvo parašyta paraiška ir gautas finansavimas knygos leidybai iš LR kultūros ir sporto rėmimo fondo. Knygą išleido leidykla Apostrofa, lietuvišku pavadinimu „Dailė kaip terapija, dailės taikymo gydymui įvadas„. Knyga aukštųjų mokyklų bendrųjų vadovėlių leidybos komisijos rekomenduota, pratarmę lietuviškam leidiniui parašė sudarytoja Tessa Dalley. Leidinys papildytas straipsiu „Dailės terapija Lietuvoje šiandien“, aut. A.Brazauskaite, A.Dapkutė.
Labai svarbu buvo pristatyti dailės terapijos situaciją pasaulio dailės terapeutų bendruomenei. 2001 m. LDTTA tapo „International Networking Group of Art Therapists“ narė; 2003 m. Publikacija: Brazauskaitė A., Dapkutė A. Art Therapy in Lithuania: history, problems, prospects // International Networking Group Of ArtTherapists, Volume 15, Number 2, September 2003; 2004 m.pristatytas stendinis pranešimas „Dailės terapija Lietuvoje“ ECARTE (The European Consortium for Arts Therapies Education) konferencijoje, Rethymno, Kreta; 2011 m. Pristatyta Lietuvos dailės terapija DVD „Art Therapy-A Universal Language for Healing“ Judit A.Rubin, Ph.D., ATR-BC , Expressive Media, Inc.
Siekiant pristatyti dailės terapiją visuomenei, 2005 m. LR Seime įvyko LDTTA bei Lietuvos muzikos terapijos asociacijos inicijuota apskritojo stalo diskusija dėl meno terapijos taikymo, dirbant su vaikais ir jaunimu. Šioje diskusijoje aptariant dailės terapiją Lietuvoje, kalbėta apie vis augantį visuomenės ir praktikų domėjimąsi dailės terapija, jos taikytojų profesionalumo stoką, universitetinės specialistų rengimo programos poreikį. Šio ir po jo sekusių pokalbių dėka, kartu konsultuojantis ir su Didžiosios Britanijos ekspertais, buvo apibrėžtos dailės ir kitų meno sričių terapeutų profesijos, nustatyti reikalavimai specialistų kvalifikacijai, profesijos pradininkų statuso įgjimo kriterijai.
Taip pat, siekiant profesijos įteisinimo bei universitetinių mokymo programų parengimo valtybiniu lygiu nuo 2009 m. prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos veikė tarpžinybinė darbo grupė, kurioje dalyvavo įvairių ministerijų, universitetų, LDTTA ir LMTA profesinių asociacijų atstovai. LDTTA šioje grupėje aktyviai atstovavo R.Lukošaitytė ir A.Brazauskaitė. Šios grupės darbo rezultatas – paruoštas menų terapeuto profesinės veiklos aprašo projektas, kvalifikaciniai reikalavimai specialistams, specialistų profesinio rengimo gairės, profesijos pradininko statuso suteikimo tvarka, menų terapijos paslaugų poreikio tyrimas.
Įveikus visus šiuos begalinių pastangų, neatygintino darbo ir pasišventimo reikalavusius uždavinius, 2014 m. spalio 30 d. LR SAM buvo pasirašytas ministro įsakymas dėl profesinių kvalifikacinių reikalavimų meno terapeutui patvirtinimo. Dailės terapijos profesija pagaliau buvo oficialiai įteisinta.
2013 m. rugsėjį pradėjo veikti pirmoji jungtinė LSMU ir VDA dailės terapijos magistrantūros studijų programa. Nuo 2017 m. ši studijų programa yra pilnateisė ECARTE (European Consorcium for Arts Therapies education) narė.
2019 m. dailės terapeutus pradėjo ruošti ir VU kartu su LMTA jungtinėse magistrantūros studijose.
Apibendrinimas, pasiekti tikslai, perspektyvos
2017 m. asociacijos pavadinimas iš LIETUVOS DAILĖS TERAPIJOS TAIKYMO ASOCIACIJA (LDTTA) pakeistas į LIETUVOS DAILĖS TERAPIJOS ASOCIACIJA (LDTA). Tai reiškia, kad 1997 metais asociacijos iškelti tiklslai – skleisti dailės terapijos idėją, megzti kontaktus su užsienio partneriais, inicijuoti ir dalyvauti kuriant teisinę dailės terapijos profesijos bazę bei siekti, kad Lietuvoje atsirastų dailės terapeutų universitetinė rengimo programa, kad būtų įteisinta profesija valstybės mastu – pasiekti. Dabar LDTA kelia sau naujus tikslus – būnant pilnateise Europos meno terapijos asociacijos EFAT nare plėsti dailės terapijos profesijos identitetą mūsų šalyje, bendradarbiauti, rengiant profesinių mainų programas, prižiūrėti dailės terapeuto profesinius standartus Lietuvoje, rūpintis profesine priežiūra.
Teksto autorės Audronė Brazauskaitė, Aušra Šumakarienė