Norintiems mokytis dailės terapijos specialybės:
https://www.vu.lt/studijos/stojantiesiems/magistro-studiju-sarasas/menu-terapija-dailes-terapija
https://lsmuni.lt/lt/
Kas yra dailės terapija?
Teksto autorė Aušra Šūmakarienė
Dailės terapija – viena iš meno terapijos krypčių, apimanti dailės ir psichologijos, psichoterapijos žinias.
Tai būdas reikšti savo mintis, jausmus ir potyrius piešiant, tapant, lipdant ar naudojant kitas meninės raiškos priemones su tikslu atrasti sveikesnį, priimtinesnį žmogui gyvenimo būdą. Dailės terapijos procesui vadovauja dailės terapijos specialistas padedantis žmogui įsijungti į kūrybinį procesą bei jį panaudoti ugdant save ir sprendžiant psichologines problemas.
Dailės užsiėmimai nėra skirti norintiems išmokti piešti, sukurti estetišką meno kūrinį. Šis metodas nereikalauja specialių meninių sugebėjimų, svarbus pats kūrybinis procesas, kuris pagal poreikius gali būti gydantis, ugdantis, atpalaiduojantis.
Kam taikoma dailės terapija?
Dailės terapija gali būti taikoma labai įvairiai-vaikams ir suaugusiems, specialiųjų poreikių asmenims, psichikos ligoniams, priklausomybių turintiems, nėščioms moterims, šeimoms, žmonėms ieškantiems asmeninio tobulėjimo galimybių, verslo įmonėms, ieškančioms darbuotojų efektyvumo bei motyvacijos skatinimo būdų, krizių ir stichinių nelaimių ištiktiems ir t.t.. Kiekvienu atveju dailės terapijos metodai ir priemonės taikomos siekiant konkrečiai klientų grupei svarbių tikslų. Pavyzdžiui mažiems vaikams dailės užsiėmimai gali būti taikomi siekiant praturtinti jų jutiminę patirtį, lavinti smulkiąją motoriką, bendravimo įgūdžius, emocinį intelektą, vaizduotę. Vyresniems vaikams dailės užsiėmimai padeda išreikšti save, ugdo savivertę ir savivoką. Specialiųjų poreikių vaikai turi galimybę išreikšti save neverbaliai, lavinti motorinius įgūdžius, erdvės suvokimą, pažintinius gebėjimus.
Tėvai turi galimybę atstatyti, pagerinti bendavimą, kontaktą su vaiku, geriau pažinti jo poreikius, spręsti vaiko elgesio problemas.
Dailės terapija Lietuvoje
Pirmieji dailės terapijos metodus Lietuvoje pradėjo taikyti psichologai-psichoterapeutai nuo 1990m.
1992 m. Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos klinikoje buvo įkurta I-oji Lietuvoje meno terapijos studija. Meninė raiška buvo pradėta taikyti dirbant su neįgaliais vaikais ir suaugusiais, rizikos grupėmis.
1993m.Vilniuje įvyko I-oji tarptautinė International Networking Group of ArtTherapists konferencija.
1997 m. įsikūrė Lietuvos dailės terapijos taikymo asociacija LDTTA, kurios tikslas suvienyti šioje srityje dirbančius žmones, siekti, kad dailėsb terapijos specialybė atsirastų ir Lietuvoje. Per beveik 10 savo veiklos metų LDTTA užmezgė bendradarbiavimo ryšius su specialistais iš D.Britanijos, JAV, Rusijos, Čekijos. Konsultuojasi ir bendradarbiauja su Hertfordšyro, Roehampton universitetais Londone, Peterburgo meno terapijos asociacija, Adlerio psichologijos aukštąja mokykla Čikagoje ir kt. LDTTA nuolatos organizuoja teorinius praktinius seminarus, kurių vadovai žymūs pasaulyje specialistai – dr. Janek Dubowski, dr.NancySlater ir kt.
2004 m LDTTA užsakymu leidykla Apostrofa išleido knygos „Dailė kaip terapija. Dailės taikymo gydymui įvadas“ vertimą iš anglų kalbos. LDTTA dalyvauja ECARTE (European Consortium for Arts Therapies Education) rengiamose koferencijose, yra INGAT (International Networking Group of Art Therapists) narė.
LDTTA dėka 2015 m. dailės terapeuto specialybė oficialiai pripažinta Lietuvoje.
Šiuo metu jau vyksta dailės terapijos magistro studijos LSMU ir VDA studijų programoje.
Kaip dailės terapija gali padėti?
Skatina bendrauti. Tai ką tiesiogiai gali paveikti menas yra jausmai ir emocijos. Per emocijas menas veikia ir visą asmenybę, skatindamas ją tobulėti, kūrybiškai spręst iiškylančias problemas. Kūrybinio proceso metu žmogaus išreiškiami jausmai visuomet turi kažką bendro ir su kitų žmonių panašiose situacijose patiriamais ir išreiškiamais jausmais. Taigi, kurdamas kartu su kitais žmogus turi galimybę atsikratyti iliuzijos, jog jo problema yra tokia vienintelė, baisiausia ir nepataisoma. Jis gali pasimokyti iš kitų, gauti palaikymą ir pats padėti, pasidalindamas savo patirtimi. Kartu piešdami vaikai lavina savo bendravimo įgūdžius-mokosi išsakyti savo jausmus, palaukti, atsakyti ir išklausyti.
Padeda išsakyti tai, kas netelpa žodžiuose. Kartais mūsų išgyvenami jausmai yra per daug sudėtingi, kad galėtume juos įvardinti. Emocijos-tai pirmoji mūsų kalba, padėdavusi bendrauti su pasauliu kol dar nemokėjome kalbėti. Emocinių išgyvenimų sukurta energija liko mūsų pasąmonės labirintuose užkoduota sudėtingesniais negu kalbos simboliais. Ją išreikšti galime, kai kūrybinio proceso metu pasineriame į savo vidinį pasaulį ir jį užfiksuojame spalvų bei formų pavidalu. Pasak H.B.Landharten piešdami mes galime“ kalbėti rankomis, klausytis akimis, liesti širdimi“. Nežodinė meninė raiška gali tapti vienintele bendravimo su aplinkiniu pasauliu priemone tais atvejais, kai dėl fizinės ar protinės negalios žmogus nebegali savęs išreikšti žodžiais. Ypač ji svarbi vaikams, kurie paprastai jaučia ir išgyvena daugiau nei gali apie tai papasakoti.
Atspindi emocines būsenas. Skirtingos kūrybinės medžiagos turi ypatybę iššaukti ir atspindėti skirtingas žmogaus emocines būsenas, bei sukelti su jomis susijusius prisiminimus.Terapinio proceso padedant dailės terapeutui metu žmogus pasirenka dailės priemones padedančias atspindėti jam sunkius jausmus ir juos priimti.
Padeda patirti katarsį. Dailės priemonės ne tik atspindi mūsų emocijas, bet kartu skatina jas išreikšti. Tokiu būdu pyktį, baimę, nuoskaudą ar kitokius destruktyvius jausmus išgyvenantis, ir dėl to kenčiantis žmogus, turi galimybę juos saugiai išreikšti socialiai priimtina forma ir nuo jų atsipalaiduoti.
Leidžia keisti jausmus ir išgyvenimus. Patiriami jausmai dažniausiai yra tokie stiprūs, kad nepasiduoda „protingiems“ patarimams kaip antai „tu turi nusiraminti“ „ viskas bus gerai“. Tačiau pavirtę spalvų ir formų simboliais jie tampa „pagauti“ tarsi nuotraukoje. Tuomet galime sau pasakyti „tai štai kaip aš jaučiuosi“ ir savęs paklausti „ar man patinka tai ką matau savo piešinyje?“ Jei ne, tuomet galiu tai lengvai pakeisti-perpiešti kitaip, nepatikusią vietą iškirpti, užtepti kita, man labiau patinkančia spalva. Taip pat galiu imtis tam tikro ritualo pvz. Suplėšyti, sudeginti savo nupieštą baimę, problemą. Visa tai galime atlikti smagiai, žaismingai arba aplaistant palengvėjimo ašaromis. Ir, tuomet įvyksta mažytis stebūklas-mūsų gyvenime taip pat įvyksta realūs pokyčiai. Tokie piešimo eksperimentai ypač naudingi loginių tėvų argumentų nesuprantantiems vaikams. Pakeitęs savo piešinį vaikas įgauna patirties ir tikėjimo, kad pats aktyviai gali valdyti ir keisti aplinką. Toks patyrimas padeda sumažinti baimes, agresyvų elgesį, leidžia labiau pasitikėti savimi.
Padeda geriau save pažinti. Kurdamas žmogus susitelkia į save, mokosi savistabos. Žvelgdamas į savo piešinius ir padedamas prityrusio dailės terapeuto, žmogus pradeda skaityti savo darbų simbolių kalbą ir palaipsniui suprasti kaip jis kuria savo problemas, kaip galėtų jas spręsti.
Ugdo. Kūrybinis procesas gali būti naudojamas ir ugdymo tikslais. Žaidimas dailės priemonėmis lavina vaikų ir suaugusių vaizduotę, moko ieškoti kūrybiškų sprendimų, atsikratyti mąstymo stereotipų. Atsiliekančiam, nedrąsiam vaikui dailės užsiėmimai padeda lavinti kalbos įgūdžius, gerina smulkiųjų judesių koordinaciją, skatina aktyvumą ir saviraišką.
Visuomet padeda. Kūrybiniame procese dalyvaujantis žmogus atsipalaiduoja, pasineria į savo savasties gelmes, kur slypi vidiniai rezervai, potencialas. Kūrybinė veikla pažadina mūsų gyvybinę energiją, padeda atsikratyti pasyvumo. Ji visuomet mums sukelia teigiamų emocijų, skatina pasitikėjimą savimi. Gydymas per kūrybą neturi neigiamo šalutinio poveikio, yra prieinamas įvairaus amžiaus ir išsilavinimo žmonėms.